Šis klausimas, man primena rašytojo Šekspyro pjesę Hamletas, kuriame vyrauja pagrindinio veikėjo egzistencijos klausimai - būti ar nebūti? Būti ar nebūti galime interpretuoti su čiulptuku.
Net neabejoju, jog su čiulptuko situacija susiduria kiekviena šeima. O iš tiesų kaip reikėtų pasielgti ar tai bus teisingas spendimas?
Pirmiausia noriu pasakyti, jog tai yra mano nuomonė. Kiekviena mama renkasi ir nusprendžią kas jos vaikui geriausia, šiuo atveju - duoti ar neduoti čiulptuką? Aš visgi labiau linkusi už čiulptuko nedavimą. Pateikiu apibrėžimus, kad būtų paprasčiau suprasti.
Žindymas – tai maitinimo krūtimi procesas.
Čiulpimas – tai įgimtas refleksas, kurį kūdikis turi patenkinti žįsdamas motinos krūtinę ar čiulpdamas čiulptuką.
Kodėl čiulptuko neduoti?
Paprastai tariant čiulptuko čiulpimas sutrikdo natūralų žindymo procesą, pakinta pats žindymo atlikimas / judesys bei raumenų darbas. Kai vaikas žindo krūtinę, didelę svarbą turi jo liežuvis labiau išsikišęs į priekį, bei burnytė turi plačiai apžioti ne tik spenelį, bet ir dalį krūtinės. Žindymo metu spenelis yra giliai burnoje, aktyviai juda apatinis kūdikio žandikaulis. O kuomet kūdikiui duodamas čiulptukas, jį yra lengviau čiulpti nei žįsti krūtį, liežuvis neatlieka tokio svarbaus darbo.
Kūdikiui pripratus čiulpti čiulptuką, šis būdas jam taps lengvesnis, po to mažyliui gali būti sunku žįsti krūtinę, gali net atsisakyti jos. Nes čiulptuko tiesiog neįmanoma žįsti kaip krūties, ir tuomet bandydamas žįsti krūtinę, mažylis ima spenelį čiulpti ir maigyti kaip čiulptuką. Tada motinai maitinimas tampa skausmingas, nes kūdikis tai daro netaisyklingai, šis maigo, malą spenelį, ir jį siurbia. Nuo jaučiamo skausmo refleksiškai sumažėja pieno tekėjimas, tuomet kūdikis gauna nepakankamai pieno, šis bando dar aktyviau čiulpti, taip sukeldamas nemalonius pojūčius motinai.
Ką daryti kai kūdikis žindo ištisai, jis nuolatos prie krūtinės, gal tuomet pasiūlyti čiulptuką?
Įsivaizduokite, situacija - mamai gaminasi daug pieno, net daugiau nei reikia kūdikiui, natūralu, jog mažylis greičiau pavalgys, trumpiau žįs ir krūtys gaus signalą, jog pieno reikia gaminti mažiau. O jeigu atvirkščiai – kūdikiui gaminamo pieno neužtenka? Kaip šis elgsis ir kaip bandys tai parodyti? Tik rodydamas savo emociją (verksmas) ir atlikdamas veiksmą (žindymas). Jis gali ilgai ir be perstojo žįsti, jog mama gamintų daugiau pieno. Ir jeigu vietoj krūties bandysite duoti čiulptuką, tuomet vaikas čiulptukui įnirtingai rodys, jog nori daugiau pieno, bet mamai nuo to pieno nesigamins.
O jeigu vaikas nuolatos neramus, daug verkia, ką tuomet daryti? Nes atrodo čiulptukas geriausia išeitis.
Gali būti ir tai, jog šis nori jausti dažniau jūsų artumą, nori dėmesio, jeigu mažylis dar tik kelių savaičių, jis nori jaustis saugiai, nori būti pamaitintas tada kada jis to nori (pakankamai dažnai) ir jam tiesiog reikia mamos, kuri nuramins, bus šalia prieš užmiegant ar padės išgyventi baimes. Čiulptukas tokiu atveju, gali trukdyti gilesniam emociniam ryšiui tarp mažylio ir motinos.
Kalbant apie verksmą, kūdikiai yra visi skirtingi, jau po kelių savaičių pamatysi ar tavo vaikas ramus, leidžia pasidaryti norimus darbus, ar šis priešingai - neramus, nori dažniau būti ant rankų, nori būti nešiojamas. Kūdikio temperamentas tiksliai pasimato 2 mėnesį, ar vaikas yra uždaresnis, patinka būti vienam, ar mėgsta dėmesį, džiaugiasi kai yra šnekinamas.
Toliau grįžtant prie klausimo, kūdikio emocija, šiuo atveju verksmas – aliarmas. Tai gali reikšti, kad vaikas kažko nori ir kažkuris jo poreikis nėra patenkintas. Ar tai dėmesys, ar tai alkis, sauskelnės, skausmas, saugumo jausmas ir kt. Galite pabandyti vietoj čiulptuko duoti nusiraminti savo krūtinę, kūdikis truputi pažindęs turėtų nusiraminti.
Arba tokiai kūdikio būsenai gali turėti įtakos ir gimdymas/gimimas, gal šis buvo ilgas, užsitęsęs ar priešingai, labai greitas. Bet čia jau kita tema.
Nusprendėte, jog be čiulptuko niekaip?
Manote, kad be čiulptuko niekaip neišeis apsieiti, prieš duodant įsitikinkite, jog jūsų pieno pasigamina pakankamai, kūdikis priauga svorio, mažylis gerai jaučiasi. Tai vertinkite praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo.
Jeigu maitinate iš buteliuko, kūdikiams čiulpimo poreikis valgant nėra patenkinamas, nes valgo gana greitai, maitinasi rečiau nei krūtimi, todėl reikėtų jiems duoti čiulptuką.
Rekomenduoju čiulptuką naudoti tik iki 1 metų. Užsitęsiąs čiulptuko naudojimas,
-forming an irregular teeth occlusion, i.e., a gap remains in the front teeth,
-the pacifier impedes psychomotor development – gurgling, speech, expression of emotions.
Svarbu žinoti, jog vaikui užmigus su čiulptuku ar nusiraminus, jį reikėtų ištraukti, o ne palikti ilgam.
Čiulptuką reikia dažnai dezinfekuoti ir jokiu būdu jo nenuvalykite savo seilėmis, ne kartą esu mačiusi kaip mamos įsideda čiulptuką į savo burną ir tuomet duoda vaikui. Nepamirškit, jog jūs perduodat mikrobus savo kūdikiui, įskaitant ir tuos, kurie gadina dantis ir sukelia pienligę.
Kokiu būdu atpratinti nuo čiulptuko?
Norint atpratinti to nereikia daryti per prievartą ar neleidžiant, šaukiant ant vaiko. Galite sugalvoti istoriją, skaičiau, jog viena mama čiulptuko galą vis po truputį nukirpdavo, ir sakydavo, jog pelytės nugraužė. Aš ir pati labai ilgai čiulpiau čiulptuką, mama sakė, jog buvo sunku atpratinti. Būdas buvo paprastas, paėmė iš manęs čiulptuką mano mamos brolis ir „įmetė“ į degantį pečių, tuomet pasakė, jog viskas nėra čiulptuko, tais laikais galvos per daug niekas nesuko, buvo naudojama paprasta buitinė metodika (chi, chi).