Visi kūdikiai apie 2 mėn., pabaiga - 3 mėn., pradžia pradeda atrasti savo rankytes, žaidžia su jomis, liečia ir tyrinėja. Tuo pačiu deda į burnyte, ragauja, nusiramina. Tai yra pažinimas (psichomotorinis vystymasis), o norint su viskuo susipažinti tai turi pirmiau nukeliauti į burnyte :)) nes iš tiesų gi ne vien rankas nori mažieji paragauti, bet ir žaisliukus, mamos / tėčio pirštus. O vėliau bus bandoma ir savo pėdutes ragauti, ir dėtis į burnytę, to tikrai nereikia uždrausti. Tai pažinimo etapai ir mažieji tai turi daryti.
Jų reikšmė:
• kai kūdikis dedasi rankytes į burną, formuojasi suvokimas apie savo rankas, jų galimybes 
,
• kai dedasi į burną savo pėdutes – taip pat, susipažinimas su apatinėmis galūnėmis, bei vienas iš ženklų, jog kūdikis greitu metu bus pasiruošęs sėdėti 
.
~
O jeigu čiulpe rankos nykštį? Ką tuomet daryti?
Rankos nykštį kūdikiai čiulpė ir gimdoje. Ragavo ir amniono (vandenų) skystį plaukiodami pilvelyje
. Per daug nerimauti nereikėtų, jeigu tie čiulpimai tik pavieniai. Bet jeigu mažylis tai daro nuolatos, reikėtų neleisti, nes vėliau gali būti sudėtinga atpratinti. Dėl aktyvaus čiulpimo reflekso kūdikis su pasigardžiavimu gali čiulpti nykštį, reikėtų bandyti įduoti į rankytes žaisliuką (jeigu nulaiko), kramtuką, būna speciali pirštinė, daugiau apkabinti, priglausti prie savęs, jeigu žindo krūtine bandyti duoti, jog nusiramintų, tik paskutiniu atveju duoti čiulptuką. Dėl čiuptuko labai daug vyrauja nuomonių, apie tai rašysiu kitame poste 
~
Kas gali nutikti jeigu kūdikis nuolatos čiulps savo nykštį?
Rankos nykštys dažnai būdamas burnytėje (šlapioje terpėja)gali suplonėti piršto oda ir nago paviršius, pats nagas gali pakisti. 
Svarbu žinoti ir tai, kad pirštui nuolat būnant burnoje susitraukinėja skrandis, gamindamas daugiau nei reikia virškinimo sulčių, o tai gali sukelti ir pilvuko skausmus. 
Taip pat, gali susiaurėti viršutinis žandikaulis ir iškrypti sąkandis. Šis įprotis kai kuriems vaikams gali užsitęsti sulaukus metukų ir daugiau, tad reikėtų pasistengti laiku pastebėjus, neleisti išsiugdyti šiam įpročiui. 
Teko matyti, kai vyresnio amžiaus mergaitė (2-3 metų) čiulpe savo nykštį, o ir pati pamenu, ilgą laiką kramčiau nagus. Tai galimai gali nutikti susijaudinus, patyrus didesnį ar mažesnį stresą - norėdamas vaikas nusiraminti ar neišeina susitvarkyti su savo emocijomis, instinktyviai pirštas gali nukeliauti į burną. 
Vyresnio amžiaus vaikučius reikėtų nebarti ir nereikalauti, jog ištrauktų pirštą iš burnos.☝️
Nes bus priešinga reakcija, išsiaiškinkite,
• kurioje vietoje?
• kada vaikas tai daro?
• koks paros laikas?
• kaip jaučiasi?
• kokių žmonių apsuptyje?
• kokia tema kalbant tai daro?
Stenkites tiesiog daugiau kalbėti su savo vaiku, apkabinti, atsakyti į jo užduodamus klausimus, priglausti šalia, pasakyti, kad mylite, nes emocinių išgyvenimų akimirkomis vaikui svarbiausia – saugumas 
.